MINTY EASTER

Šiemet pirmą pamačiau Velykų karštinę - penktadienį žmonės kovėsi dėl paskutinės likusios baltų kiaušinių dėžutės, kurioje 3 kiaušiniai buvo tragiškai dužę. Tuo metu, kai penki žmonės plėšė vieni kitiems iš rankų tą paskutinę kiaušinių baltu lukštu dėžutę, aš jau buvau pradėjus dažyti savuosius (baltus), tad antroji dėžutė buvo rudųjų. Moralas: žmonės, tikrai nereikia dėl kiaušinių muštis, jei gražiai nudažysit, skirtumo tarp baltų ir rudų tikrai nėra.
Bet ką gi...

Šiemet, taip pat pirmą kartą, kiaušinius marginau viena ir jau suruoštus ir supakuotus vežuosi pas tėvus, kur vyks visi esminiai sekmadienio pusryčiai, tad norėjau maksimaliai paeggsperimentuoti su kiaušinių marginimu.

Dar vienas žinotinas dalykas : Aš nemėgstu ir moraliai negaliu valgyti spalvotų kiaušinių. Pirma, todėl, kad dažniausiai jie būna perdaug gražūs (žiū į pernykščius). Antra, nieko nėra baisiau, kai pralupus kiaušinį pasirodo žalsvas arba rožinis kiaušinių dažų, persigėrusių pro lukštą, tinklas. Trečia, nepasitikiu "valgomais" dažais. Tad išdrįstu valgyti tik močiutės, svogūnų lūkštais, arbata arba žolelėmis dažomus kiaušinius. Žodžiu, išliejau savo fantaziją, akrilinius dažus ir nagų lakus tik dėl grožio - nežadu ir niekam nesiūlysiu jų valgyti.

Išbandžiau ir tokias kiaušinių dažų piliules, bet rezultatu buvau visiškai nusivylusi - spalvos blausios ir neintensyvios, švelniai pavalius, kiaušiniai taip lyg iš išplaukusių, murzinų akvarelių. 

Taigi, mano įrankiai - akriliniai dažai, tekstilės dažai, šilko dažai, blizgučiai. 

Ir gavosi viskas taip:

Žodžiu, prisiterliojau kaip mažas vaikas! Galiausiai dar mėtiniu akrilu nusidažiau kartoninę kiaušinių dėžutę, į dužusį kiaušinį pasodinau Naujosios Zelandijos špinoką, viską supakavau, perrišau kaspinu ir išsivežiau pas šeimą.