Tobulos kuprinės paieškos

Jau antri metai madingiausiu ir funkcionaliausiu aksesuaru išlieka kuprinė. Man be kuprinės gyventi sunku, o rankinių nelabai mėgstu, tad kai neturiu kurpinės su savimi tąsau kokį didelį beformį maišą arba drobinį tote bag su troliais Mumiais. Akivaizdu, kuprinės žmogui labai reikia.
Mokykloj, vienu metu, kuprinės buvo bais pabodusios, o dabar sunku ir žmogumi būti be vienos.

Taigi, mano paieškos prasidėjo gal net dar rudenį, kai su liūdesiu atsisveikinau su savąja rucksack tipo, parsivežta iš Ispanijos.
Ji buvo didelė, dailiai printuota, į ją tilpo suplyšęs (persprogęs) ryanairo lagaminas, bet savo dienas ji baigė nevykusiai supūdama - gaila.

Paieškos prasidėjo ir maniau, kad išsirinksiu klasikinę arba lietuvių kūrėjų. Variantai buvo maždaug tokie:

Klasika

Klasika yra žavu + patvirtinta, ilgaamžė kokybė, leidžia gražų daiktą turėti ilgai. Paskutiniu metu noriu gyventi tik su kokybiškais ir mažais kiekiai daiktų (kolkas su kiekiais sekas prastai), tad tokia kuprinė būtų teisinga investicija kokybės mėgėjui. Švedų Fjällräven - aktyviam miestiečiui ir gamtos mėgėjui. Ir į kalnus, ir savaitgaliui palapinėje. O legendinis dizainas Kanken - amžinai stilingas. 

Kanadietiškos Herschel - irgi timeless, bet gal kiek modernesnės, gal kiek labiau easy ir breezy, labiau kanjonams ir paplūdimiams, nei fjordams ir miškams, bet idealios iki paskutinės detalės - ko verti, vien žavūs spalvoti pamušalai ir kanteliai viduje! 

Herschel vaikams

Didelis atradimas man buvo Herschel pavasario kolekcija vaikams - dar ryškesnė, dar labiau MANO spalvų, nei suaugusiųjų. Nuoširdžiai, be proto įsimylėjau kiekvieną modelį ir negaliu nepasidalinti.

Lietuviškos

O šiaip toli ieškot nereikia - lietuviško dizaino kuprinių yra nemažai ir tikrai puikių. Nedėčiau galvos dėl visų kokybės, bet čia tiems atvejams, kai dailumas yra svarbiau už patvarumą. O jei iš tikro, tai norisi tikėti, kad kokybe niekas nesiskundžia ir santechnikos reikmenų kuprinėse nesinešioja, ir noris tikėti, kad nutrūkusios rankenos Maco niekam nesudaužė.
Ir dar - faktas, kad rankų darbo, ir čia pat, Lietuvoje gamintą, o ne dvylikos metų vietnamiečio apverktą daiktą nešiotis smagiau. O ir karmos taškų daugiau gauni. 

Taigi, Lietuvoje rinkčiausi iš UNDER MY ROOF, marga masė, Toks Visoks, Gretism, A Precious ir Džy šmutkių.

O aš?

O aš nusprendžiau kuprinę pasisiųti pati. Apie tai bus visai atskiras įrašas - apie antrus kartus, recyclinimą ir gyvenimą, po mirties. Žodžiu, apie tai, kaip iš baisios skuduryno liemenės Ugnė siuvosi neoninę kuprinę.
Kol kas galiu parodyti tik tiek. O kolkas laikinai nešiojuos šią mėlyną su lapėmis - vilkais iš House.