Gegužės akimirkos

Dėliodama šį įrašą supratau du dalykus : 1) mano gyvenime velniškai visko daug, o įamžinta tik maža dalis. 2) mano Instragramas visiškai sprogsta nuo nuotraukų...

Šį mėnesį mano gyvenime buvo laaaaaabai daug garstyčių spalvos : įsigyjau tokį megztuką ir labai seniai dažyti plaukai nubluko nuo morkų raudonumo iki garstyčių geltonumo. Ketvirtoje nuotraukoje gimtadieniniai mano triušės Gilės pasiglaustymai - gegužės 12d. mano juodoji tapo didele, savarankiška 1 metų triuše.

Sugebėjau labai daug dienų išlaikyti mėtinį mėtinį nagų laką ir tuo labai stebiuosi. 3 nuotraukoje atvirukas, kurį 2012 metais padovanojau geriausiai draugei, o 4 - egiptietiška, odinė, rankų darbo rankinė nukovota vintage Savičiaus g. Humanoje. 

Mano gegužės gėrimo meilė - Little Miracles organic energy gėrimas, iš natūralių sulčių ir arbatų. O taip pat, mano pakuočių liga šitoje nuotraukoje labai aiški. Paskutinėje M&S arbatos ir sausainiai.

Vienas iš smagiausių gegužės pirkinių buvo objektyvai telefonui - dešniosios nuotraukos fotografuotos su macro objektyvu ant iphone. Dar reiktų paminėti saldžią meilę lietuviškiems Sweet Morello ledams! Šiuos mango skonio ragavau pas Mood Makers.

Gegužę buvo tikrai daug žiedų, o juos fotografuoti buvo smagu su naujaisiais objektyvais - pirma obels ir senelio inkilo fotografuota su wide objektyvu, antroji - macro, o paskutinė - fisheye.

O čia viskas apie Mamos dieną! Mamai dovanojai stiklainį jos mėgstamiausių saldainių ir keliasdešimt narcizų. Brolis nupiešė superinį atviruką, kurio fragmentas yra pirmoje nuotraukoje : Rafaelis dovanoja Rafaelo.

Gegužę mane lydėjo labai daug nostalgijos : jūrai ir vasarai. Pirmoje nuotraukoje aš prieš gerus septynis metus, savo labai hipiškais laikais, vasarojanti parke, o ir fotografavo mano draugė, kurios jau nebėra. Nostalgijos milijonas. Žemiau labai sentimentalus kadras iš Nidos, o dešniau - žiemiškas iš Palangos. Na o piratas viršuje - mano meilė, labai gerai į visą šį nostalgišką mėlį spalviškai įsipaišęs, rodosi prieš barberį ir po.

Pavasaris yra vaisiams ir uogoms - kairėje pirmųjų braškių likučiai, o dešinėje rožinis ir labai prinokęs arbūzėlis. Apačioje kadrai iš močiutės daržo : kairėjai labai rausvi obelų pumpurai, atsiradę mano telefone macro objektyvo dėka, o dešinėje vėlgi labai nostalgiškas kadras iš senos senos vasaros, kai mano mažasis brolis labai mėgo fotografuoti, kasdien su manim žiūrėjo America's Next Top Model, ir popiet viską išbandydavo fotografuodamas mane. Man atrodo, tuomet jam buvo 6. 

Man neapsakomai daug džiaugsmo suteikia kątik šviežiai patrumpinti kirpčiai ir pirmu numeriu nurėžti šonai. O vienu iš esminių gegužės atradimų galima laikyti smidrus - nerealaus skonio žaliuosius draugelius. 

Ar jau minėjau, kad gegužė buvo labai nostalgiška? Ji TIKRAI tokia buvo - dalinausi savo blondiškais-vasariškais praeities momentais daug ir intesyviai. Viršutinės dvi nuotraukos sentimentalios močiutės kiemui. Dar gegužę sutikau nenormaliai daug sraigių, o taip pat sodinau pasakiško kvapo hiacintus.

Gegužę daug visko veikėm su Laura : filmavom, planavom ir dalyvavom. Dar gegužę daug lijo ir beveik kasdien vilkėjau lietpaltį - tai tikrai slėgė.

O čia krūva mano mylimųjų, kuriems jaučiausi irgi labai sentimentali. Viršuje mano susirūpinęs mylimasis, kurį baisiai slegia jau už 5 dienų turimas apsiginti magistrinis darbas. Apie chemiją. Dešniau mano šviečianti it saulė mama, žemiau brolis, įamžintas kažkada vasarą beskinant vyšnias. O kairėje visa mano šeima, kurią, deja, matau rečiau negu norėčiau. 

Gegužę buvo daug mokslo (perdaug), todėl labiau negu bet ko kito, norėjosi MIEGO arba tingėti ir kramsnoti lovoje braškes. Todėl būtent taip ir dariau. Dar žavėjausi kvepiančiais Agnės namais ir jos neprasto grožio staigmenomis-dovanomis. 

Tarp miego ir mokslo užteko laiko ir klaidžiojimui mieste, bei fotosesijų planavimui. 

Pirmoje nuotraukoje - netikėtos plaukų aksesuarų variancijos, antroje - garstyčiose ir meduje marinuota vištiena, trečioje - Vilniaus stogai, atsivėrę iš universiteto auditorijų, ketvirtoje - mano numylėtas ženklelis-alaus kamštelis, kurio istoriją jau papasakojau čia.

Gegužę mano pusryčių meniu pasipildė prancūziškais skrebučiais, o turėdama daugiau laiko virdavausi 5 grūdų košę, kurios šioje nuotraukoje atrodo visas KALNAS. O tai man gera pamoka ateičiai - nefotografuoti maisto mažose lėkštelėse, jei nenoriu gąsdinti žmonių.

Gegužę galėjau labai daug džiaugtis savo Trolių Mumių suknele ir visai nesidžiaugti, labai labai patogiais, bet baisiai baisiai trinančiais kulnus, Ara mokasinais. Vėlgi, akivaizdu kaip man nebuvo lengva atsidžiaugti telefoniniais objektyvais ir naujomis iphone galimybėmis - tyrinėjau ir savo akis, ir augalus, o taip pat ieškojau naujų kampų ir sprendimų fisheye nuotraukoms.

Pirmoje nuotraukoje galite matyti mano labai juokingą, bet paskutinę veikiančią kompiuterio pelytę. Ne, man ne gėda. Gegužę kažkaip suspėjau ir pasikultūrinti - pažiūrėjau Barborą Radvilaitę Operos ir baleto teatre. Dar stebėjau daugybę gražių dienų pro darbo langą. 

Kairiąją apatinę nuotrauką Zenitu nutraukė Agnė iš FOTO katmandu.

Kartą aplankiusi Kaune tėvus, radau į dienos šviesą ištrauktą savo vaikystės žaidimų servizą su mažomis raudonomis uogytėmis. Tąkart iš Kauno parsivežiau ir senąjį močiutės lagaminą, kuriame laikome kalėdinius eglutės žaisliukus - lagaminas turėjo sudalyvauti vasaros numerio VAI VAI magazine fotosesijoje.

... ir tikrai labai sudalyvavo! Agnė iš FOTO katmandu įamžino mano VAI VAI Bardačioko skilties kadrus juosta! Viliuosi mano puslapiai žurnale atrodys išskirtinai labai žaviai. Suimitavome pikniką ir kelionių lagamino krovimą - o visa kita kolkas paslaptis!

Be to, viską fotografavome nepaprastai gražioje Vilniaus vietoje - Žirmūnų paplūdimyje.

Vieną sekmadienio vakarą savas rajonas sušvito visai kitomis spalvomis - sentimentaliais grafičiais ir masine skalbimo dienos psichoze.

Klausimai išvadai tokie: ar aš darausi perdaug sentimentali ar tiesiog senstu? Ar aš darausi perdaug selfių? Ar man nuo sesijos pasisuko protas?

Gal.