apie plaukus

Aš mėgstu keistis. Galbūt kaltas žvaigdžių išsidėstymas gimstat po Dvynių ženklu, o galbūt tai, jog labai mėgstu atrasti naujus dalykus.

Nesakyčiau, jog esu didelė eksperimentatorė, arba, kad išbandžiau visas vaivorykštės spalvas. Tikrai ne. Aš netgi nemėgstu kirpyklų, ir pokalbių, kurie privalomi kirpyklose. Todėl viską darausi pati. Ir kerpuosi ir dažausi. Tik paskutinio pokyčio neišdrįsau daryti namuose - todėl po 5 valandų kirpykloje prieš mėnesį tapau tokia!

Na, o dabar apie viską iš pradžių.

 Kaip kardinaliai pasikeisti kas 6 mėnesius, bet neiti į kirpyklą 4 metus.

1. Natūrali

Buvo tokie laikai, kai turėjau natūralius, šiaudų spalvos plaukus, ir dažniausiai ganėtinai ilgus - jeigu sėdint plaukai gali sukristi į tą atsivožusią kelnių ar sijono liemens "kišenę-tarpą", manau, plaukai yra ilgi. Tai va toks senarijus pasitaikydavo,
Sakyčiau, man natūraliai pasisekė gauti greitai augančius plaukus, kurie be didelių pastangų iš kirpimo "truputį žemiau pečių" per metus pasiekdavo tą "o kas, jei mes dabar tau sulįsim į sijoną" ilgį. Tai kirpdavau kartą per metus, tikrai ne visada kirpykloje. 

2. Ginger for life

Bebaigiant mokyklą vieną žiemos dieną sugalvojau, kad gal visai faina nusidažyti plaukus oranžine spalva ir galų gale įprasminti savo vardą. Vieną dieną šovė mintis, kitą dieną nusipirkau dažus ir tą patį vakarą namuose įvyko dažymas. Na, ir man labai patiko. Taip sau laimingai ir gyvenau su ryžom kasom. Į kirpyklas griežtai nėjau.

3. Žalia?

Pirmame kurse buvau pusiau žalia, pusiau oranžinė miško nimfa. Sutikau draugę, ji turėjo gražią žalią sruogą, pagalvojau, kad visai faina, už valandos jau pirkom žalius dažus, už dviejų valandų jau kepiau baklažaną, turėdama žalias kasas.

Čia jau galit suprasti, kad plaukų sprendimų tikrai nepergalvoju, o elgiuosi spontaniškai. Ar kadanors gailėjausi? Gal. Kito eksperimento.

4. Sidecut - more like a sideNO

Buvo rugpjūčio pabaiga, buvo labai karšta. Pagalvojau, kad su mažiau plaukų, bus ne taip karšta. Perskyriau plaukus per pusę ir manikiūro žirklutėmis nusikirpau sau pusę galvos. Kartoju. Tikrai PUSĘ galvos. Taip.

Tada dar visą tai užbaigiau skutimosi mašinėle ir pirmu numeriu. Taip.

Dešinė nuotrauka asociatyvi. Turbūt ta vasaros pabaiga-rudens pradžia buvo tokia sudėtinga, kad net nebeturiu nuotraukų. Bet kairė nuotrauka idealiai atvaizduoja tą situaciją prieš metus. Mano balta balta, pirmu numeriu nuskusta galva, nuo kurios, regis, gerokai nuslydo perukas. 

5. Kirpčiai

Atėjo žiema, o mano (pusės galvos) sidecut'as ataugo į tokį nepernelyg gražų jūrų kiaulytės užpakalį. Slėpiau tuos ausį siekančius plaukus po ilgaisiais plaukais, bet tai įpareigoja. Aš mėgau pynimus. Ar įsivaizduojat pynimus tik iš pusės galvos plaukų? Arba paprastą arklio uodegą? Arklio uodegą, kai iš vienos pusės atrodau lyg mano senelis. Ar reikia dar vaizdžiau?

Tada pagalvojau, jog problemą truputį išspręstų kirpčiai. Taip pusė nuaugusio sidecut'o nuėjo į kirpčius, o kita pusė toliau raitėsi už ausies. Išbandžiau ir labai ilgus, antakius dengiančius kirpčius, ir labai labai trumpus baby bangs. 

Kirpčiai visdar neataugo, nes tik prieš porą mėnesių nustojau juos trumpinti. O trumpindavau dažnai. Kas dvi savaites, o kartais ir kiekvieną.

Kirpčiai reikalauja dėmesio, o ir nepasakyčiau, kad man be galo tinka. Bet tai buvo lengviausias būdas išspręsti sidecut'o problemą, nenusiskutant pirmu numeriu visos galvos.

6. Pusiau-ilgas bobas

Na, o tada, kaip jau man pridera, po 6 mėnesių, man prisireikė pasikeisti. Kalbant apie spontaniškumą, šis pokytis pats spontaniškiausias. Prireikė 5 minučių sugalvoti, pakilti iš lovos, susirasti žirkles, nusifotografuoti nuotraukai "prieš" ir nusikirpti. Negaliu atsidžiaugti. Niekada nebuvau turėjusi tokių trumpų plaukų, o draugai, tik leiskit man pradėti apie pliusus. Labai lengva, dažnai ryte net nereikia šukuotis. Vidurinėje nuotraukoje, aš atsibudau, pasižiūrėjau į natūralią šukuoseną, kuri per miegus susisuko, pajutau tą tarpukario "vaibą" ir tada jau sekė suknelė ir lūpdažis. 

Dar kažkokiu būdu jaučiuosi įdomesnė. O dabar, kai prasidėjo šalikai ir paltai, aleliuja, ar jūs žinot kaip patogu, šaliku neapvynioti metro plaukų? Va šitas ilgis, kurį dabar turiu, yra prieš metus kirpto sidecut'o ilgio. Taip, būtent tiek man per metus ataugo plaukai nuo pirmo numerio lukiškių gyventojo galvos.

Buvau pasiilgus to jausmo, kai visi plaukai yra vieno ilgio.

7. Rožinė!

Kai vasarą atradau naują ilgį, beliko eksperimentuoti tik su spalva. O kai rugpjūtį mane ištiko asmenybės krizė, kai netyčia tapau RUDA, o ne norėta oranžine, pradėjau iš naujo ieškoti savo identiteto. Tada atsiminiau savo seną cukraus vatos spalvos plaukų svajonę. Man būtų buvę nedrąsu balinti ir dažyti labai ilgus plaukus, tada norėjau išnaudoti šią ilgio progą tokiai spalvai. 

Bet, deja, su šitu eksperimentu užsibaigė ir mano #namųkirpykla. Bleachinti plaukus nėra lengva, pati sau to daryti neapsiimčiau, o negrįžtamai sugadinti irgi bijočiau. Kirpdama ar dažydama plaukus namuose, priešais savo vonios kambario veidrodį, visada žinau, kad jei kažką labai sugadinsiu, rytoj visada galėsiu nueiti į kirpyklą ir susitvarkyti. Na, o su balinimu taip nėra. Tokie geltoni plaukai kaip nuotraukoje man tragiškai netinka, todėl laukt negalėčiau :D.

Man pasisekė, jog mano gera draugė atlieka praktiką kirpykloje ir galėjo mane perdažyti. Visas procesas užtruko 5 valandas. Tik dažymas. Pakirpti net nespėjom, nes užsidarė kirpykla. 

Balinimas yra žiauru. Aš anksčiau nebuvau to dariusi, bet žinojau, kad plaukai gerokai susigadins, bet nesitikėjau, jog SKAUDĖS. Tai va, skaudėjo. Dažai labai intensyvūs.

Taip pat, šitas malonumas gerokai brangesnis už mano įprastą oranžinį. Tik dažai (be dažymo paslaugų) kainavo daugiau nei 20 eurų. O atnaujinti spalvą reiks kas mėnesį. Per tris savaites iš šaltibarščių spalvos nusiploviau į albinosę ir beveik nebežiūriu į veidrodį. Mano kirpėja Kaune, o laiko ten nuvykti neberandu. 

Manęs klausia kas toliau, mano atsakymas - kol kas, šie metai suplanuoti. Naujuosius metus pasitiksiu tikrai rožinė, o kas bus po to, man irgi įdomu. 

Moralas : nesuprantu žmonių, kurie bijo pakenkti plaukams, bijo prarasti juos gydymo metu, ar nevykusiai apsikirpti. Banalu, bet - PLAUKAI ATAUGA!

p.s. atsiprašau už tokią nenormalią selfių koncentraciją įraše. Man ir pačiai buvo nejauku. 

BET,

jei dar nepabodo, galit dar pažiūrėti atsitiktine tvarka sudėliotas mano plaukų akimirkas. Tarp jų yra ir tas mane sugniuždęs rudų plaukų momentas ir dabartinis albinosiškas etapas.