Birželio akimirkos

Praėjo pusė vasaros ir lyg ir yra ką papasakoti. Nuo pačios pradžios. 

Siūlyčiau pasidaryti arbatos - bus labai daug vaizdų.

Mano vasara prasidėjo mieste, kuris mane pasitiko snieguotomis viršūnėmis, kibirais lietaus ir maždaug +12 laipsnių pagal poną Celcijų. Bergenas tikrai gražus, kažkiek primenantis Klaipėdą, kažkiek dar kažką, bet labai daug dalykų iš ten norisi pamiršti. Keliavau ten darbo reikalais, kurie virto fiasko, o didysis fiasko, o gal daugiau košmaras, grasinimai, pabėgimas per Norvegišką girią, peršlapimas, manymas, jog gyva negrįši, pastogės ieškojimas po pabėgimo. Na, visą tai vainikuoja viena frazė - Norvegijos lietuviai. Never again. 

Pats Bergenas tikrai gražus, nors ir gerokai šlapias. Man buvo netikėti žydinčių gėlių ir krūmų kiekiai, tokiame šaltame klimate. Keliavau viena ir be žemėlapio blaškytis po miestą buvo nuostabu, lašiša labai skani, vitrinos tobulos, grafičiai labai ryškūs (o ir šiaip, jų labai daug!) , nepaprastai įspūdinga Norvegiška gamta.

Vienas iš tikrai privalomų aplankyti objektų - Fløyen kalnas miesto centre. Užsikelti tuos 320 m (pėsčiomis arba funikulieriumi) tikrai verta dėl nepaprastos panoramos. 

Grįžau iš Bergeno tiesiai į savo gimtadienį ir kračiausi minties apie šį miestą dar labai ilgai. O dabar, net juokinga pasakyti, regis mano vasaros kryptimi tapo šiaurė - rugpjūčio pabaigoje dar keliausiu į Daniją, bei Švediją. Bilietai į Kopenhagą už 1 eur cypia kišenėje, o planuojant kelionę po Skandinaviją Norvegijos pajūrio pamiršt nereikėtų. Bergenas labai įvairus :  senasis Hanza miestas yra ir kosmopolitiškas bei madingas, ir labai ramus bei nuklotas gatvės menu. 

Birželį mano Tadas evoliucionavo į dar rimtesnį vyrą ir apsigynė savo magistrinį darbą ir dabar yra du kartus diplomuotas chemikas! Iš bažnyčios, su diplomu rankose išeinantį Tadą, su draugais pasitikome laikydami plakatą su užrašu : Chemists do it better, Tadas does it best! Plakatas tikrai ras vietą mūsų naujuose namuose, o Tado veidas jį pamačius labai ilgam mano atmintyje.

Viena gražiausių vasaros dienų prabėgo VAI VAI vasaros vakarėlyje, arba, kaip mes juokavome, "ryžų suvažiavime". Buvo daug mėlynos spalvos, labai daug gėlių, dar daugiau skanaus maistos, daaar daugiau geros nuotaikos.

Viską vainikavo masinis mažosios flomasterių tatuiruočių meistrės kūrybiškumo išlaisvinimas.

Buvo nuostabu!

Kaip ir pernai, vėl norėjau savo gimtadienio pikniko. Jis stipriai vėlavo ir taip virto į mano 21 vasaros ir mano Tado magistro baigimo pikniką. Kažkoks ypatingas smagumas yra dėlioti kvietimą : šįkart jis buvo toks viešas ir bendras, o pernai dariau asmeniškus.

equus albus nuotraukos

Kūdrų parkas yra baisiai gražus, bet tądien buvo lygiai tiek pat baisiai šlapias. Tad okupavom vieną Tymo turgaus namelį ir pietavom, slėpėmės nuo lietaus, bei žaidėm ir juokėmės ten. 

Pikniko meniu buvo : trupininis rabarbarų pyragas, karšti čederio, fetos, avokado ir špinatų sumuštiniai, naminės grissini lazdelės su parmezanu, gvakamolė, Tado tiramisu ir visai nevykę širdelės formos sausainiai ant pagaliuko.

Ačiū Sigitai iš Ten Kur Namai, už tigrų paveikslėlį, suradusį sau idealią vietą.

Mano Liepsnelė, kasdien atskrendanti į medžius priešais arba į balkoną.

                                                                                                                 Birželį įsikėlėm į naujus namus. Tame pačiame rajone, nes pastarasis labai įaugo į kasdienybę, o ir džiaugsmas, jog viskas ranka pasiekiama, didelis. Pagaliau galim gerokai atsipūsti ir užmiršti piktą kaimynę, kurios beldimas į radiatorių ir riksmas : K**va!, numetus ant žemės pakabą su sijonu, man įvarė paranoją ir košmarus naktimis. O dar ta ne itin pozityvi atmosfera ir galiausiai netikėtas sužinojimas apie pasikorusį buvusį gyventoją. Viskas susidėjo į vieną didelį FU, tad pabėgimas į kitąpus gatvės esančią ramybės oazę buvo būtina. Valio Mėtiniams namams!

equus albus nuotraukos

Naujuose namuose jau spėjau ir pasirgti, ir apturėti pirmus svečius, ir susikurti teminį (ananasinį) vonios kambarį. Kraustytis sunku, tikiuosi to greitai daryti nebereiks, bet įsikurti labai gera.

Kas seka mane Instagrame, matė mano nostalgijos kaimui priepuolį, po kurio, kitą rytą, išrūkau varnėnauti uogų pas močiutę. Dienos pas močiutę man geriausias pabėgimas. Į moliūgų, varlių, lelijų ir serbentų oazę. 

Bėgau ten ne kartą, nes derlius dosnus, o uogienės pačios neišsiverda. 

Paskutiniu metu visata itin dosni tobulais "skudurynų" radiniais, todėl nepamenu kada paskutinį kartą lankiausi rimtose parduotuvėse. Visvien visos mėgstamiausios ir dėvimiausios suknelės, megztiniai, sijonai, palaidinės - netgi rankinės, yra nukautus už kelis eurus. O kur dar medžiagos! Mėtinis, vaiko kambario užuolaidos audinys su avimis, karvėmis,antimis, vištomis, gaidžiais ir t.t. jau visai netoli finišo tiesiosios virsme į sijoną (tetrūksta užtrauktuko). Dar viena raudona, pievomis nuklota suknelė planuose. 

O čia viskas, kas netilpo į rėmus : vakarai lankant šeimą Kaune, širdeliniai blynai, dėlionės, mylintis šuniukas, milijonas iš naujo atrastų smulkmenų kraustantis, vasaros uniforma, juokingi sienų piešiniai, neatrastos miesto vietos. Ir tiek visko daug! Adventure awaits!