Esu toks žmogus, kuriam protarpiais įsijungia ne tik pirmas, bet ir antras, bei trečias kvėpavimai. Tada aš verčiu kalnus, keliuosi švintant, lekiu, skrendu, daug noriu ir dar daugiau padarau. O tada perdegu.
Žodžiu, aš - bengališka Ugnelė.
Nervinis išsekimas yra mano prielipa draugas. Nori nenori, 3-4 kartus per metus paverčia mane apatišku, mieguistu maišiuku. Gerai, kai nepririša prie lašelinės.
Pailsėti yra gerai ir sveika, bet blogiausia, kai gyvenimas pripranta prie mano degimo ir nebegali pateisinti perdegimo.
Tokiems kaip aš reikia priminti, kad mažiau kąstų. Gyvenimo besočiai, ne kitaip.
Tokios pastarųjų dienų peripetijos.
Na, o praėjusieji metai... Jų planas buvo toks. Gavosi kažkaip visaip. Kasdien po piešinį? Gal kitam gyvenime. Facebook puslapis, kuris netampa užmirštu? Na, reikėtų daugiau pastangų įdėti. Illustrator? Taip, jis draugu tapo.
O be viso to, per metus daug išmokau, daug pažinau, sutikau žmonių, kuriu nenoriu paleisti, dar labiau pamilau senus draugus, keliavau, dirbau, keliavau darbo reikalais, krausčiausi, nusikirpau plaukus, nusikirpau ir atsiauginau kirpčius, eismo įvykyje praradau vieną geriausių draugių, tada praradau dar šiektiek, bei lankiausi ligoninėje, mažai miegojau, tada daug miegojau, baigiau daug pradėtų darbų, mečiau daug nebeįdomių darbų, pagaliau nusidažiau plaukus cukraus vatos spalva, apgyvendinau namuose katę, užsibrėžiau sukelti revoliuciją, atsisveikinau su labai daug mačiusiu kompiuteriu, pirmą kartą buvau vestuvėse ir kelionėje su mylimuoju, bei geriausia drauge, nusprendžiau daugiau stengtis dėl savęs ir užsibrėžti dar didesnius tikslus, atradau Youtube, išmokau austi kilimus, gaminti ledus ir labiau mylėti save!
Ką pažadu? Daugiau DIY, daugiau naujienų ir didesnių tikslų!
To Tau ir linkiu. Būtinai pasidalink ir su manimi savo naujomis patirtimis!
ReplyDelete